Kaip skaičiuojamos paskolos palūkanos?
Paskolos palūkanos paprastai skaičiuojamos nuo tuo metu negrąžintos kredito sumos. Todėl mažėjant paskolos likučiui mažėja ir nuo jo apskaičiuojama palūkanų dalis. Vis dėlto mėnesio įmoką gali sudaryti ne tik pagrindinės skolos grąžinimas ir palūkanos, bet ir sutartyje numatyti administravimo ar kiti mokesčiai.
Norint suprasti, kiek paskola iš tiesų kainuos, neužtenka palyginti vien metinių palūkanų. Svarbu įvertinti visą mokėjimo grafiką, bendros vartojimo kredito kainos metinę normą ir bendrą grąžinamą sumą. Tipiniai rodikliai pateikiami vartojimo paskolos sąlygų puslapyje, o tikslūs – individualiame pasiūlyme.
Nuo ko priklauso palūkanų suma?
Palūkanų sumą lemia keturi pagrindiniai dalykai:
-
negrąžintas paskolos likutis;
-
sutartyje nustatyta metinė palūkanų norma;
-
laikotarpis, kuriuo naudojamasi pinigais;
-
paskolos grąžinimo grafikas.
Orientaciniam vieno mėnesio skaičiavimui galima taikyti paprastą formulę:
Mėnesio palūkanos = negrąžintas paskolos likutis × metinė palūkanų norma ÷ 12
Tarkime, paskolos likutis yra 3 000 Eur, o metinė palūkanų norma - 12 %. Orientacinė pirmo mėnesio palūkanų suma būtų:
3 000 × 0,12 ÷ 12 = 30 Eur
Jei po įmokos likutis sumažėtų iki 2 800 Eur, kito mėnesio palūkanos pagal tą patį supaprastintą skaičiavimą siektų apie 28 Eur. Tikslus rezultatas gali skirtis, nes sutartyje gali būti numatyta palūkanas skaičiuoti pagal faktinį dienų skaičių ir taikyti konkrečią metų dienų bazę.
Šis pavyzdys neapima administravimo ir kitų galimų mokesčių. Jis tik parodo, kodėl palūkanų dalis paprastai mažėja kartu su paskolos likučiu.
Kas sudaro mėnesio įmoką?
Įprastą paskolos įmoką sudaro pagrindinės skolos dalis ir palūkanos. Jei numatyta sutartyje, prie jų gali būti pridedami administravimo ar kiti mokesčiai. Dėl to dvi paskolos su tokia pačia metine palūkanų norma nebūtinai kainuos vienodai.
Taikant anuiteto metodą, bendra periodinė įmoka paprastai išlieka panaši: pradžioje didesnę jos dalį sudaro palūkanos, vėliau - pagrindinės skolos grąžinimas. Taikant linijinį metodą, kas mėnesį grąžinama vienoda pagrindinės skolos dalis, todėl įmokos palaipsniui mažėja. Esant tai pačiai sumai, normai ir terminui, linijiniu būdu bendra palūkanų suma dažniausiai būna mažesnė, tačiau pirmosios įmokos - didesnės.
Palūkanų kapitalizavimas yra kita tema. Jei norite suprasti, kaip veikia palūkanų skaičiavimas nuo anksčiau sukauptų palūkanų, žr. sudėtinių palūkanų formulės paaiškinimą.
Kodėl vien metinės palūkanų normos neužtenka?
Metinė palūkanų norma parodo, kokiu procentu skaičiuojamos palūkanos, tačiau ne visada apima kitus paskolos mokesčius. Pasiūlymus tiksliau palyginti padeda šie rodikliai:
-
BVKKMN - bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, į kurią įtraukiamos palūkanos ir kreditoriui žinomos privalomos su kreditu susijusios išlaidos;
-
BVKGMS - visa suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti per sutarties laikotarpį;
-
mėnesio įmoka - suma, kurią reikės numatyti savo biudžete kiekvieną mėnesį.
Kaip pasitikrinti konkrečios paskolos kainą?
Prieš pasirašydami sutartį:
-
patikrinkite metinę palūkanų normą ir BVKKMN;
-
peržiūrėkite visą mokėjimo grafiką;
-
palyginkite bendrą grąžinamą sumą, o ne tik mėnesio įmoką;
-
įvertinkite, ar terminas nėra ilginamas vien tam, kad įmoka atrodytų mažesnė;
-
perskaitykite, kokie mokesčiai taikomi keičiant sutartį ar grąžinant paskolą anksčiau.
Jei lėšų nereikia iš karto, gali skirtis ir pats palūkanų skaičiavimo principas. Pavyzdžiui, kredito linijos palūkanos skaičiuojamos tik nuo faktiškai panaudotos sumos. Todėl svarbu lyginti ne vien procentą, bet ir tai, kaip konkrečiu produktu naudositės.
