Hortenzijų sodinimas. Kaip išauginti įspūdingą sodo puošmeną?

Hortenzijos – vieni įspūdingiausių dekoratyvinių augalų, kurie žydi dideliais, spalvingais žiedynais ir suteikia sodui ypatingo jaukumo. Jos gali tapti pagrindiniu kiemo akcentu arba puikiai papildyti gėlynus. 

Kada sodinti hortenzijas?

Hortenzijų sodinimo laikas yra itin svarbus, nes nuo to priklauso augalo prigijimas, augimo tempai ir žydėjimo gausa. Tinkamiausi du laikotarpiai yra pavasaris ir ankstyvas ruduo.

Pavasarinis sodinimas (balandžio pabaiga – gegužė)

Pavasarį pasodintos hortenzijos turi visą sezoną įsitvirtinti, išauginti stiprias šaknis ir ūglius. Šiuo metu sodinami augalai rečiau nukenčia nuo šalnų ir paprastai geriau prigyja. Tiesa, pirmą vasarą gali žydėti kukliau, nes daugiau energijos skiria šaknų sistemai.

Rudeninis sodinimas (rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia)

Rudenį pasodintos hortenzijos paprastai jau kitą vasarą žydi gausiau, nes jų šaknys spėja įsitvirtinti prieš žiemą. Visgi, labai svarbu suspėti pasodinti bent 4–6 savaitėms iki pirmųjų šalnų. Kitu atveju jauni daigai gali būti pažeisti šalčio. 

Jeigu perkate hortenzijas konteineriuose (vazonuose), jas galima sodinti beveik visą sezoną: nuo pavasario iki rudens vidurio. Svarbiausia užtikrinti reguliarų laistymą ir prigijimą.

Tinkamai pasirinkus sodinimo laiką – hortenzijos atsilygins ne tik sveiku augimu, bet ir įspūdingais, vešliais žiedynais.

Tinkama vieta hortenzijoms

Hortenzijų žavesys slypi ne tik jų didinguose žiedynuose, bet ir gebėjime prisitaikyti prie įvairių sodo sąlygų. Vis dėlto vietos parinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuris lemia – ar krūmas vešliai augs ir gausiai žydės. Nors hortenzijos mėgsta šviesą, tačiau jos nėra atsparios kaitriai vidurdienio saulei, todėl renkantis vietą verta atsižvelgti į kelis aspektus.

• Šviesos kiekis. Hortenzijoms reikia daug šviesos, bet per intensyvi saulė gali nudeginti lapus ir sumažinti žiedynų kokybę. Geriausias pasirinkimas – pusiau pavėsis, kur rytais ar vakarais krūmas gauna pakankamai saulės, o vidurdienį būna lengvai „pridengtas“. Taip išsaugomas sveikas augalo lapų atspalvis ir žiedų gyvybingumas.
• Kryptis. Rytinė arba vakarinė sklypo pusė yra idealiausia vieta hortenzijoms. Rytinė saulė suteikia švelnios šviesos, kuri padeda augalui augti, o vakarinė – užtikrina šilumą be pavojingo perkaitimo. Pietinė pusė dažniausiai per karšta, todėl ten hortenzijos gali skursti.
• Apsauga nuo vėjo. Dėl sunkių žiedynų hortenzijos jautrios stipriam vėjui. Vėjuotose vietose jų šakos gali lūžti, o žiedai – greitai suirti. Geriausia jas sodinti užuovėjoje, šalia gyvatvorės, tvoros ar pastato sienos. Toks sprendimas ne tik apsaugos augalą, bet ir sukurs estetinę kompoziciją sode.
• Atstumas nuo kitų augalų. Hortenzijoms reikia erdvės ne tik šaknų plėtrai, bet ir žiedynų formavimuisi. Sodinant jas per arti medžių ar krūmų – jos konkuruos dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų. Optimalus atstumas tarp hortenzijų krūmų turėtų būti 1–1,5 metro, kad kiekvienas augalas turėtų pakankamai vietos vešėti.
• Dirvožemio aplinka. Nors dirvožemio savybės bus aptariamos atskirai, tačiau svarbu paminėti, kad hortenzijos geriausiai auga ten, kur dirva yra drėgna, bet neužmirkstanti, o vieta leidžia išlaikyti pastovią drėgmę. Tokiose sąlygose jos atskleidžia visą savo potencialą.

Pasirinkus tinkamą vietą, hortenzijos taps ne tik sodo akcentu, bet ir patikimu grožio šaltiniu, kuris kasmet nustebins gausybe spalvingų žiedų.

Dirvožemio reikalavimai

Hortenzijos – vieni iš tų augalų, kurie ypač jautriai reaguoja į dirvožemio kokybę. Kad jos augtų sveikos, lapai išliktų sodriai žali, o žiedynai stambūs ir ryškūs – būtina pasirūpinti tinkamu pagrindu.

Šie augalai mėgsta rūgštesnę, humusingą ir drėgną dirvą, kuri geba išlaikyti pakankamai drėgmės, tačiau neužmirksta. Vandens sąstingis gali sukelti šaknų puvinį, todėl labai svarbu užtikrinti gerą drenažą. 

Jei jūsų sklype vyrauja molinga ar šarminė žemė – būtina ją pagerinti. Tam puikiai tinka durpės, spygliuočių kraiko priemaiša arba specialios sodininkystėje naudojamos rūgščios substrato priemonės, kurios padeda pasiekti hortenzijoms palankų pH.

Įdomu tai, kad hortenzijų žiedų spalvą lemia būtent dirvožemio rūgštingumas. 

• Jei dirva rūgštesnė (pH 4,5–5,5), žiedai dažniausiai būna mėlyni ar melsvi. 
• Neutralioje arba silpnai rūgščioje dirvoje (pH 6–6,5) jie tampa rausvi ar rožiniai. 
• O šarminėje dirvoje (pH virš 7) žiedynai įgauna baltą ar blyškiai rožinę spalvą. 

Tai suteikia galimybę sodininkams šiek tiek „žaisti“ su spalvomis, pavyzdžiui, naudojant aliuminio sulfato tirpalą galima skatinti melsvų atspalvių išryškėjimą.

Be to, hortenzijos labai mėgsta organines trąšas: kompostą, perpuvusį mėšlą, lapų žemę. Šios priemonės ne tik gerina dirvožemio struktūrą, bet ir aprūpina augalus reikalingomis maisto medžiagomis. 

Kiekvieną pavasarį rekomenduojama aplink krūmo šaknis paskleisti 5–7 cm storio komposto arba durpių sluoksnį. Tai padės išlaikyti drėgmę ir palaipsniui maitins augalą.

Kaip sodinti hortenzijas?

Sodinimo eiga yra gana paprasta, tačiau reikalaujanti kruopštumo.

• Iškaskite duobę, kuri būtų dvigubai platesnė ir gilesnė nei šaknų gumulas.
• Į duobės dugną įberkite komposto ar specialių hortenzijoms skirtų trąšų.
• Įstatykite daigą taip, kad šaknies kaklelis liktų viename lygyje su žeme.
• Užpilkite žemėmis, lengvai suspauskite ir gerai palaistykite.
• Aplink šaknų zoną pamulčiuokite spygliuočių žieve ar durpėmis, kad ilgiau išlaikytumėte drėgmę.

Priežiūra po sodinimo

Nors hortenzijos laikomos pakankamai ištvermingais augalais, tačiau pirmieji metai po pasodinimo yra lemiami jų augimui ir būsimam žydėjimui. Teisinga priežiūra užtikrina, kad krūmas įsitvirtins, suformuos stiprią šaknų sistemą ir ateityje kasmet džiugins vešliais žiedynais.

Laistymas

Pirmuosius metus hortenzijas būtina reguliariai laistyti, ypač sausros metu. Jos labai mėgsta drėgmę, todėl dirva turi būti nuolat drėgna, bet nepermirkti. Sausros periodais rekomenduojama laistyti bent 2–3 kartus per savaitę. 

Geriausia tai daryti rytais arba vakarais, kad vanduo nespėtų greitai išgaruoti, o šaknys gautų pakankamai drėgmės. Aplink krūmą naudoti mulčą (durpės, spygliuočių žievė). Tai padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir sumažina laistymo poreikį.

Tręšimas

Kad žiedynai būtų stambūs ir ryškūs, hortenzijas reikėtų tręšti specialiomis trąšomis žydintiems augalams. Tokios trąšos paprastai turi daugiau kalio ir fosforo, kurie skatina gausų žydėjimą bei ryškesnes spalvas. 

Tręšimą geriausia pradėti nuo gegužės pabaigos ir tęsti iki rugpjūčio, bet venkite pertręšimo azotu. Jis skatina lapų, bet ne žiedų augimą. Kartą per metus naudinga įterpti ir organinių trąšų: komposto ar perpuvusio mėšlo, kurie pagerina dirvos struktūrą.

Genėjimas

Genėjimas yra dar vienas svarbus priežiūros elementas. Pavasarį pašalinamos pažeistos, nušalusios ar labai silpnos šakos, kad augalas neiššvaistytų energijos nereikalingiems ūgliams. Kai kurios hortenzijų rūšys (pvz., šluotelinės ir stambialapės hortenzijos) genimos skirtingai.

• Šluotelinės hortenzijos pavasarį gali būti genimos stipriau (paliekant 2–3 pumpurus ant kiekvienos šakos). Tai skatina naujų ūglių formavimąsi ir užtikrina gausesnį žydėjimą.
• Stambialapės hortenzijos žiedus formuoja ant praėjusių metų ūglių, todėl jų stipriai genėti nereikia (pašalinamos tik pažeistos ar nuvytusios šakos).

Vasaros metu verta reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedynus. Taip augalas gražiau atrodo ir skatina naujų pumpurų formavimąsi. Rudenį hortenzijas pravartu pamulčiuoti storesniu durpių ar lapų sluoksniu, kad apsaugotumėte šaknis nuo šalčio. O jauniems krūmams, ypač stambialapėms hortenzijoms, žiemą rekomenduojama uždengti šakas eglišakėmis ar specialia agroplėvele.

Laiku pasirūpinus laistymu, tręšimu ir genėjimu – hortenzijos taps ilgalaike jūsų sodo puošmena, kuri kasmet džiugins įspūdingais žiedynais.

Jeigu neturite reikiamų įrankių augalo priežiūrai, visuomet galite pasinaudoti mūsų paskola ir pasirūpinti viskuo, kas yra reikalinga jūsų sodo grožiui.