Kaip skaičiuojami atostoginiai?

Atostogos yra ne tik poilsis nuo darbo, bet ir galimybė gauti už jas atlyginimą – atostoginius. Tiesa, ne visi darbuotojai žino, kaip ši suma apskaičiuojama ir kodėl kartais ji būna didesnė ar mažesnė. Tinkamai supratus skaičiavimo tvarką – galima iš anksto numatyti būsimas pajamas ir planuoti savo poilsį be nemalonių finansinių staigmenų.

Kas yra atostoginiai?

Atostoginiai – darbuotojui už suteiktas kasmetines atostogas mokamas vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygis. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato, kad darbuotojui turi būti suteikta ne mažiau kaip 20 darbo dienų (arba 24 dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę) kasmetinių atostogų per metus.

Kokiu laikotarpiu remiamasi skaičiuojant?

Atostoginiai Lietuvoje apskaičiuojami remiantis vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), kurio skaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Skaičiuojant atostoginius imami paskutinių trijų kalendorinių mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio duomenys ir išvedamas vidurkis. Į šį vidurkį įtraukiamos visos darbuotojo gautos pajamos: pagrindinis atlyginimas, priedai, premijos, viršvalandžių apmokėjimas, taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas ar vienkartinės išmokos (jei jos susijusios su darbo rezultatais).

Šis vidurkis yra svarbus, nes jis užtikrina, kad atostoginiai atspindėtų realų darbuotojo užmokesčio lygį per pastaruosius tris mėnesius, o ne tik vieno mėnesio pajamas. Tai ypač aktualu, jei per tą laikotarpį darbuotojui buvo mokami papildomi priedai arba jis dirbo viršvalandžius, nes tokiu atveju atostoginiai bus proporcingai didesni.

Formulė, pagal kurią skaičiuojami atostoginiai, yra tokia: 

Atostoginiai = VDU už vieną darbo dieną × suteiktų atostogų darbo dienų skaičius

Norint gauti VDU už vieną darbo dieną – bendra per paskutinius tris mėnesius gauta darbo užmokesčio suma padalijama iš faktiškai dirbtų darbo dienų skaičiaus per tą patį laikotarpį.

Pavyzdys:
Tarkime, darbuotojo paskutinių trijų mėnesių atlyginimai buvo:

• Spalis – 1200 €.
• Lapkritis – 1300 €.
• Gruodis – 1250 €.

Bendra suma – 3750 €.

Dirbtų darbo dienų per šiuos tris mėnesius – 63 dienos.

VDU už vieną darbo dieną = 3750 € ÷ 63 = 59,52 €.

Jeigu suteikiama 10 darbo dienų atostogų – atostoginių suma būtų: 59,52 € × 10 = 595,20 €

Svarbu atminti, kad pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį atostoginiai turi būti apskaičiuoti (ir pagal poreikius išmokėti) ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Tai leidžia darbuotojui planuoti savo poilsį turint aiškų biudžetą dar iki atostogų pradžios.

Kada mokami atostoginiai?

Darbo kodekso 130 straipsnyje numatyta, kad atostoginiai turi būti pervesti darbuotojui ne vėliau kaip jo paskutinę darbo dieną prieš prasidedant kasmetinėms atostogoms. Jei pats darbuotojas pageidauja – jie gali būti išmokami kartu su darbo užmokesčiu (pagal įmonėje nustatytą atlyginimo mokėjimo tvarką ir terminais).

Ši nuostata įtvirtinta Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalyje, kuri aiškiai nurodo, kad kasmetinių atostogų išmokėjimo tikslas – užtikrinti darbuotojo finansinį saugumą dar prieš jam pradedant poilsį.

Praktinė to nauda akivaizdi – gavęs atostoginius iš anksto, darbuotojas gali:

• suplanuoti kelionę ar pramogas,
• iš anksto apmokėti viešbučius, bilietus, kelionių draudimą,
• turėti pakankamai lėšų net jei atostogų metu darbo užmokestis dar nėra pervestas už einamą mėnesį.

Verta atkreipti dėmesį, kad šios trijų dienų taisyklės laikymasis yra darbdavio pareiga. Jei darbdavys pavėluoja sumokėti atostoginius – tai gali būti laikoma darbo teisės pažeidimu ir darbuotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. 

Ką svarbu žinoti planuojant atostogas?

Atostoginiai skaičiuojami pagal darbo užmokesčio vidurkį, todėl jei prieš atostogas gaunate premiją ar priedą – jis gali pastebimai padidinti vidutinį darbo užmokestį (VDU) ir atitinkamai – atostoginių sumą. Tai svarbu planuojant atostogų laiką, nes net ir vienkartinė išmoka gali turėti įtakos bendrai išmokai. 

Jei vieną iš paskutinių trijų mėnesių nedirbote, pavyzdžiui, dėl ligos ar kitų priežasčių buvote nedarbingume – tas mėnuo vis tiek įtraukiamas į skaičiavimus. Tokiu atveju faktiškai dirbtų darbo dienų skaičius bus mažesnis, todėl dienos VDU gali būti net didesnis nei įprastai. 

Vis dėlto verta prisiminti, kad ilgesnės atostogos iš karto reiškia ir didesnę išmoką, tačiau po jų grįžus į darbą kito mėnesio atlyginimas gali būti mažesnis dėl to, kad dalį mėnesio nedirbote. Taigi, planuojant poilsį svarbu įvertinti ne tik atostoginių dydį, bet ir bendrą pajamų balansą per kelis mėnesius.

O jeigu pritrūko pinigų?

Kartais atostogos suplanuotos, bet paaiškėja, kad norint įgyvendinti visus planus – kelionę, pramogas ar net buities darbus – atostoginių sumos nepakanka. Tokiu atveju galima pasvarstyti papildomą finansinę pagalbą.

Smspinigai visada gali pagelbėti, galima greitai gauti reikiamą sumą, kad nereikėtų atidėti planų dėl lėšų trūkumo. Svarbiausia – skolintis atsakingai ir įsitikinti, kad paskolą galėsite patogiai grąžinti.