Kaip investuoti antros pensijos pakopų atsiimtus pinigus?

Antros pensijos pakopos lėšų atsiėmimas daugeliui tampa ne tik finansiniu, bet ir strateginiu sprendimu. Vieniems tai – proga pagaliau turėti apčiuopiamą kapitalą, kitiems – atsakomybė, nes kartu su pinigais ateina klausimas: ką su jais daryti toliau, kad jie nenuvertėtų ir „dirbtų“ ateičiai?

Svarbiausia suprasti vieną dalyką – atsiimti pinigai nėra „papildomos pajamos“. Tai atidėtas kapitalas, kurio pagrindinė paskirtis vis dar ta pati: finansinis saugumas ateityje. Investavimo sprendimai turėtų būti apgalvoti, o ne impulsyvūs.

Kiek pinigų žmonės atsiima?

Statistika rodo, kad didžioji dalis antros pakopos lėšas atsiimančių žmonių gauna nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, priklausomai nuo kaupimo trukmės ir įmokų dydžio. Tai nėra suma, kuri „išsprendžia gyvenimo problemas“, bet ji pakankamai reikšminga, kad netinkamai panaudota greitai išnyktų.

Istoriškai infliacija ilgainiui „suvalgo“ pinigus, laikomus sąskaitoje. Net vidutinė 3–4 % metinė infliacija per 10 metų gali sumažinti pinigų perkamąją galią penktadaliu ar daugiau. Tai reiškia, kad neinvestuoti – taip pat sprendimas, tik dažniausiai nuostolingas.

Pirmas žingsnis – tikslas, o ne instrumentas

Prieš galvojant, kur investuoti, svarbiausia atsakyti į klausimą: kam šie pinigai skirti?

Ar tai:

• papildoma pensija po 10–20 metų;
• saugumo pagalvė;
• kapitalas pasyvioms pajamoms;
• ar galimybė padidinti dabartinę gyvenimo kokybę be ilgalaikės žalos finansams?

Tyrimai rodo, kad investuotojai, kurie turi aiškų tikslą, priima mažiau emocinių sprendimų ir ilgainiui pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie investuoja „tiesiog kažkur“.

Diversifikacija – svarbiau nei „vienas geras pasirinkimas“

Viena dažniausių klaidų – visą sumą nukreipti į vieną sprendimą. Nekilnojamasis turtas, akcijos, fondai ar verslas gali atrodyti patraukliai, bet rizikos koncentracija dažnai tampa problema. Statistiškai investicijų portfeliai, kurie paskirstyti tarp kelių turto klasių, pasižymi stabilesne grąža ir mažesniais nuostoliais krizių metu. Net jei viena investicija nesiseka, kitos gali kompensuoti praradimus.

Nekilnojamasis turtas – saugumo jausmas

Dalis žmonių antros pakopos pinigus mato kaip galimybę prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo. Tai suprantama. NT Lietuvoje vis dar laikomas viena patikimiausių investicijų.

Visgi, būtina įvertinti kelis aspektus:

• nekilnojamasis turtas nėra greitai realizuojamas;
• jis reikalauja priežiūros ir papildomų išlaidų;
• grąža dažnai priklauso nuo rinkos ciklų ir vietos.

Ilgalaikėje perspektyvoje NT gali būti stabilus sprendimas, bet ne visada optimalus vienintelis pasirinkimas.

Finansų rinkos – ilgalaikis požiūris laimi

Akcijos, indeksų fondai ar ETF dažnai kelia baimę dėl svyravimų, tačiau istoriniai duomenys rodo, kad ilguoju laikotarpiu diversifikuotos akcijų rinkos generuoja didesnę grąžą nei indėliai ar grynieji pinigai. Svarbus principas – laikas rinkoje, o ne bandymas „pataikyti momentą“. Investuotojai, kurie reguliariai investuoja ir nesiblaško dėl trumpalaikių svyravimų, statistiškai pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie bando nuolat prognozuoti rinką.

Verslas ir savi projektai – didžiausia rizika, bet ir potencialas

Kai kurie žmonės antros pakopos lėšas vertina kaip galimybę investuoti į savo veiklą ar verslą. Tai gali būti labai sėkmingas sprendimas, tačiau čia svarbu būti ypač realistais. Statistika atskleidžia, kad nemaža dalis smulkių verslų neišgyvena pirmųjų kelerių metų, todėl investuoti visą pensijos kapitalą į vieną idėją – itin rizikinga. Kur kas saugiau verslą finansuoti tik dalimi lėšų, likusią dalį paskirstant konservatyviau.

Saugumo pagalvė – investicija į ramybę

Ne visa suma privalo būti „aktyviai dirbanti“. Finansų ekspertai dažnai rekomenduoja turėti 6–12 mėnesių išlaidų dydžio rezervą, kuris būtų lengvai pasiekiamas. Tai ypač aktualu tiems, kurie dirba savarankiškai arba neturi stabilaus pajamų šaltinio.

Tokios lėšos gali būti laikomos mažos rizikos priemonėse, kurios neuždirba daug, bet suteikia saugumą ir lankstumą.

Didžiausia klaida – greitas išleidimas

Empiriniai duomenys rodo, kad netikėtai gautos didesnės sumos dažnai išleidžiamos per kelerius metus (jei nėra aiškaus plano). Automobiliai, buitinė technika ar kelionės suteikia trumpalaikį džiaugsmą, bet nekuria ilgalaikės vertės. Tai nereiškia, kad pinigais negalima pagerinti gyvenimo kokybės, tačiau svarbu atskirti dalį „čia ir dabar“ poreikiams nuo dalies, skirtos ateičiai.

Antros pensijos pakopos pinigai suteikia laisvę, bet kartu ir atsakomybę. Teisingai investuoti, jie gali tapti papildomu pajamų šaltiniu, saugumo garantu ar net finansine nepriklausomybe ateityje. Netinkamai panaudoti – tiesiog ištirpti kasdienėse išlaidose.