Cholesterolio norma

Cholesterolis – medžiaga apie kurią girdime nuolat. Vieni jį vadina pavojingu, kiti – būtinu organizmui. Tiesa ta, kad cholesterolis yra dvipusis: jis reikalingas mūsų ląstelėms, hormonų gamybai bei vitaminų įsisavinimui, tačiau per didelis jo kiekis kraujyje tampa rimtu pavojumi sveikatai. 

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, kuri daugiausia gaminama kepenyse, tačiau taip pat gaunama ir su maistu. Jis dalyvauja ląstelių membranų formavime, steroidinių hormonų (pvz., estrogenų, testosterono, kortizolio) sintezėje, taip pat reikalingas vitaminui D ir tulžies rūgštims, kurios padeda virškinti riebalus.

Nors cholesterolis būtinas, tačiau problema atsiranda tada, kai jo kiekis kraujyje tampa per didelis. Kraujyje cholesterolis „keliauja“ kartu su baltymais, sudarydamas lipoproteinus. Būtent jų tipai lemia, ar cholesterolis naudingas, ar žalingas.

„Geras“ ir „blogas“ cholesterolis

Kalbant apie cholesterolį, dažnai girdime sąvokas gerasis ir blogasis. Šis skirstymas nėra atsitiktinis, jis susijęs su tuo – kaip cholesterolis kraujyje yra pernešamas ir kokią įtaką daro mūsų sveikatai. 

Cholesterolis pats savaime nėra nei geras, nei blogas. Jis tampa naudingas arba žalingas priklausomai nuo to – kokio tipo lipoproteinai jį perneša.

Organizme cholesterolis jungiasi su baltymais, taip susidaro lipoproteinai. Jie gali būti skirtingo tankio, o jų veikimo pobūdis nulemia, ar cholesterolis padeda palaikyti sveikatą, ar kelia pavojų kraujagyslėms. 

• MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai)

Tai vadinamasis „blogasis“ cholesterolis. Jo dalelės yra mažos, todėl lengvai įsiskverbia į arterijų sieneles, kuriose pradeda kauptis ir formuoja aterosklerozines plokšteles. Tokios sankaupos siaurina kraujagyslių spindį, mažina jų elastingumą ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Jei MTL lygis per aukštas, tai vienas stipriausių aterosklerozės rizikos veiksnių.

• DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinai)

Šis vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jo pagrindinė užduotis – surinkti kraujyje perteklinį cholesterolį ir nugabenti jį į kepenis. Kepenys jį suskaido ir pašalina iš organizmo, taip sumažindamos pavojų, kad arterijose formuosis plokštelės. 

Kuo didesnis DTL kiekis kraujyje, tuo geriau apsaugotas organizmas nuo aterosklerozės ir kitų širdies ligų. Dėl šios priežasties gydytojai neretai pabrėžia, kad svarbu ne tik mažinti „blogąjį“, bet ir didinti „gerąjį“ cholesterolį.

• Trigliceridai

Tai dar viena riebalų forma, kuri yra randama kraujyje. Jie gaminami organizme iš perteklinių kalorijų, ypač iš saldumynų, riebalų ir alkoholio. Kai trigliceridų kiekis padidėjęs, tai dažniausiai siejama su nutukimu, sėdimu gyvenimo būdu ar per gausiu kalorijų suvartojimu. Aukšti trigliceridų rodikliai dar labiau padidina širdies ligų riziką, ypač jei tuo pačiu metu kraujyje yra daug MTL cholesterolio.

Kodėl svarbus balansas?

Vien MTL kiekio sumažinimas nebūtinai užtikrins gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą. Lygiai taip pat svarbu turėti pakankamai aukštą DTL lygį. Idealus variantas – kai MTL yra žemas, o DTL aukštas. Tada cholesterolis ne kaupiasi arterijose, o sėkmingai pašalinamas iš kraujotakos.

Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, turintys aukštą DTL cholesterolio lygį, rečiau patiria miokardo infarktą, net jei jų bendras cholesterolio kiekis yra padidėjęs, todėl gydytojai vis dažniau rekomenduoja atkreipti dėmesį ne tik į bendrą cholesterolio rodiklį, bet ir į jo frakcijas.

Trumpai tariant, cholesterolis mūsų organizme – tai subtilus balansavimas. Viena pusė gali būti pavojinga, kita – apsauginė, todėl labai svarbu reguliariai tikrinti rodiklius ir, prireikus, keisti gyvenimo būdą, kad šis balansas būtų palankus sveikatai.

Cholesterolio normos pagal tyrimus

Kraujo tyrimai leidžia įvertinti bendrą cholesterolio kiekį ir jo frakcijas. Pagal sveikatos priežiūros rekomendacijas, optimalios ribos yra šios:

Svarbu atkreipti dėmesį, kad normos gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties bei turimų kitų ligų.

Kodėl cholesterolis didėja?

Padidėjęs cholesterolio kiekis dažniausiai susijęs su gyvenimo būdu, tačiau įtakos turi ir genetika. 

Prie pagrindinių priežasčių priskiriama:

• Nesubalansuota mityba. Per daug gyvulinių riebalų, riebaus mėsos, sūrių, greito maisto.
• Nutukimas. Antsvoris ypač skatina MTL cholesterolio ir trigliceridų padidėjimą.
• Fizinis pasyvumas. Nejudrus gyvenimo būdas mažina DTL kiekį.
• Rūkymas ir alkoholis. Nikotinas mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį, alkoholis didina trigliceridų lygį.
• Amžius. Vyresniame amžiuje cholesterolis dažniausiai linkęs didėti.
• Genetika. Paveldima hipercholesterolemija lemia, kad aukštas cholesterolio lygis išlieka net ir laikantis sveikos gyvensenos.

Kokios rizikos kyla?

Nuolat padidėjęs cholesterolio kiekis vadinamas hipercholesterolemija. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl vystosi aterosklerozė (arterijų sienelės praranda elastingumą, jose kaupiasi plokštelės, kurios trukdo kraujotakai). 

Pasekmės gali būti labai rimtos:

• Išeminė širdies liga.
• Miokardo infarktas.
• Insultas.
• Periferinių kraujagyslių ligos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, o padidėjęs cholesterolis – vienas svarbiausių rizikos veiksnių.

Kaip palaikyti cholesterolį normos ribose?

Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų padidėjusį cholesterolio kiekį galima sumažinti natūraliai (pakeitus gyvenimo būdą, valgymo įpročius bei įtraukus daugiau judėjimo). Tokie pokyčiai ne tik pagerina cholesterolio balansą, bet ir apskritai sustiprina širdies bei kraujagyslių sveikatą.

Mityba – pagrindinis ginklas

• Riboti sočiuosius riebalus. Tai riebalai, kurių gausu riebiuose mėsos gaminiuose, svieste, grietinėlėje, sūriuose. Jie tiesiogiai didina „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Vietoje jų rekomenduojama rinktis liesesnę mėsą, augalinius baltymų šaltinius ir liesus pieno produktus.
• Rinktis augalinius aliejus. Alyvuogių, rapsų, linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejus turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda sumažinti MTL ir padidinti DTL kiekį.
• Skaidulos. Daržovės, vaisiai, ankštinės kultūros bei viso grūdo produktai turi tirpiųjų skaidulų, kurios „sugeria“ cholesterolį ir padeda jį pašalinti iš organizmo. Tyrimai rodo, kad 5–10 g papildomų tirpiųjų skaidulų per dieną gali sumažinti bendro cholesterolio kiekį iki 5 %.
• Žuvis. Rekomenduojama ją valgyti bent 2–3 kartus per savaitę. Lašiša, skumbrė, silkė yra turtingos omega-3 riebalų rūgštimis, kurios mažina trigliceridų kiekį ir saugo širdį nuo uždegiminių procesų.
• Transriebalų vengimas. Šie dirbtiniai riebalai aptinkami kepiniuose, margarinuose, greitame maiste. Jie ne tik kelia MTL, bet ir mažina DTL lygį – tai dvigubai pavojingas derinys.

Fizinis aktyvumas – sveikatos draudimas be poliso

Reguliarus judėjimas skatina „gerojo“ cholesterolio (DTL) gamybą ir tuo pačiu padeda mažinti MTL bei trigliceridus. Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos kasdien gali reikšmingai pagerinti kraujo rodiklius. Tai gali būti greitas ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar netgi sodininkystė. Svarbiausia, kad judėjimas būtų nuolatinis.

Žalingų įpročių atsisakymas

• Rūkymas mažina DTL cholesterolį, todėl metimas rūkyti leidžia organizmui greičiau atstatyti apsauginius mechanizmus.
• Alkoholis nedideliais kiekiais kartais gali turėti neutralų poveikį, tačiau dažniausiai padidina trigliceridų kiekį, todėl rekomenduojama jį riboti arba visiškai atsisakyti.

Kūno svorio kontrolė

Net nedidelis svorio sumažinimas (vos 5–10 % kūno masės) – gali turėti milžinišką poveikį cholesterolio lygiui. Mažėjant antsvoriui, organizmas efektyviau reguliuoja riebalų apykaitą, mažėja MTL ir trigliceridai, o DTL gali padidėti.

Vaistai – pagalba, kai nepakanka vien įpročių pokyčių

Jeigu mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos neužtenka, gydytojas gali paskirti medikamentinį gydymą. Dažniausiai skiriami statinai (tai vaistai, kurie efektyviai mažina „blogąjį“ cholesterolį ir įrodomai sumažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką). Kartais vartojami ir kiti preparatai, tokie kaip fibratai ar PCSK9 inhibitoriai.

Kada tikrintis cholesterolį?

Geriausia cholesterolio lygį pasitikrinti bent kartą per 2–3 metus, o vyresniems nei 40 metų žmonėms – dar dažniau. Jei šeimoje yra širdies ligų atvejų ar padidėjusio cholesterolio istorija, tyrimus reikėtų atlikti dar anksčiau.

Cholesterolis nėra tik priešas. Jis būtinas mūsų organizmui, tačiau perteklius tampa rimtu pavojumi. Laiku atlikti tyrimai, subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas leidžia išlaikyti pusiausvyrą ir apsaugoti širdį.

Jeigu norite sužinoti daugiau apie savo sveikatą, visuomet galite pasinaudoti mūsų paskola ir atlikti tyrimus medicinos centre. Investicija į savo sveikatą – geriausias pasirinkimas.